Apie judėjimą

Prasidėjęs 2008 m. pabaigoje, judėjimas Zeitgeist (The Zeitgeist Movement) dirba siekiant įgyvendinti darnią ištekliais paremtą ekonomiką, tokią kaip projektas „Venus“. Projektą „Venus“ prieš kelis dešimtmečius pradėjo socialinis/industrijos inžinierius Žakas Fresko (Jacque Fresco). Tai jo viso gyvenimo darbas, kurio paskirtis – atkreipti dėmesį į pasaulio problemas ir sustiprinti darną pasaulyje, bei dirbti naujų metodų pritaikymo ir vertybių suvienijimo link, kol dar įmanoma tai padaryti. Pagrindinis judėjimo siekis – pradėti perėjimą į naują, darnų visuomenės modelį – Ištekliais Grįstą Ekonomiką. Šį terminą pirmasis pavartojo Ž. Fresko, kalbėdamas apie ekonominę struktūrą, paremtą strateginiu išteklių valdymu kaip visų sprendimų pagrindu.

Šiuo metu judėjimą sudaro regioniniai skyriai, komandos ir jų projektai.

Pagrindiniai nagrinėjami klausimai:

Judėjimo požiūriu, šiandienis pasaulis yra labai nutolęs nuo gamtos, be to, naudojamos gamybos ir platinimo technikos, kurios neturi jokių sąsajų su aplinka. Pelnu ir augimu pagrįsta piniginė sistema yra viena didžiausių natūralaus pasaulio naikintojų, jau nekalbant apie pastovias žmonių vertybes. Labai svarbu suprasti, kad visa pasaulio ekonomika pagrįsta „ciklišku vartojimu“, kuriuo ji ir palaikoma, o tai reiškia, kad pinigai nuolat turi būti apyvartoje. Todėl rinkoje nuolat turi atsirasti naujų prekių, neatsižvelgiant nei į aplinkos būklę, nei į žmonijos poreikius. Dėl šio nenutrūkstamo ciklo mums gresia visiškas fiasko, nes, kaip žinia, mūsų vartojami ištekliai nėra begaliniai. Ištekliai yra riboti, o Žemė – uždara sistema.

Kiekvienos ekonomikos tikrasis tikslas yra išlikti, "ekonomizuoti" – kas iš tiesų nevyksta ir yra neįmanoma pinigais pagrįstoje sistemoje, kurioje darbas iššaukia vartojimą, o ne atvirkščiai. Tiesą sakant, žvelgiant racionaliai, galima teigti, kad mes gyvename globalioje „anti-ekonomikoje“.

Be to, piniginė sistema stabdo progresą, nes ji lengviausiai išlieka esant stygiui. Tai reiškia, kad senkantys ištekliai pramonei yra naudingi, nes esant trūkumui galima labai pakelti kainas. Ekonomikoje tai laikoma pagrindine pasiūlos ir paklausos taisykle, nes tai sukuria „vertę“. Taip sukuriamas iškreiptas požiūris, kai ignoruojamos aplinkos problemos ir neigiama stygiaus įtaka, nes tai tiesiogiai kuria pelną. Šiame ekonominiame modelyje yra labai mažai motyvacijos išspręsti bet kokią problemą. Daug naudingiau sukurti darbo vietas ir„pelnytis“ iš problemų, nei jas spręsti.

Dar blogiau – kad sistema galėtų veikti, turi nuolat kilti problemų arba didėti vartotojų susidomėjimas. Kuo daugiau žmonių serga vėžiu, tuo geriau vystosi ekonomika, nes padidėja medikamentų paklausa. Akivaizdu, kad taip atsiranda visiškas žmogaus gerovės nepaisymas. Pinigais paremtoje santvarkoje, kad ir kokia ji būtų (kapitalizmas, komunizmas, socializmas, fašizmas, laisvoji rinka ir pan.), visiškai atsiribojama nuo racionalaus gamtos išteklių vartojimo, taigi ir nuo žmonių gerovės. Klaidingai pabrėžiama, kad stimulas, kylantis dėl pinigų troškimo, kartu yra ir stimulas padėti visuomenei. Tai yra labai toli nuo tiesos. Pavyzdžiui, kiekvienas dabartinis įmonių sukurtas produktas automatiškai yra prastesnis nei tada, kai jis buvo sugalvotas, nes tam, kad jis atitiktų rinkos reikalavimus, vardan mažesnės „prekės kainos“ tenka sumažinti kūrimo išlaidas, nes tik taip jis išlieka konkurencingas, nors ir prastesnės kokybės. Kitaip tariant, visuomenėje neįmanoma sukurti nieko „strategiškai geriausio“, ilgai išliekančio produkto, taigi vėl yra be saiko švaistomi ištekliai. Tai yra akivaizdžiai netvari socialinė sistema. Kuriamas toks pasaulis, kuriame nuolat didėja badas, skurdas bei nedarbas, ir lyg to dar būtų maža – mažėja vandens, maisto bei dirbamos žemės.

Šiuo metu dauguma profesijų nėra būtinos žmogaus gyvenime. Tiesą sakant, jos tėra dirbtinai sukurtos tam, kad žmonės apskritai turėtų darbo, o jų perkamąja galia būtų palaikomas cikliškas vartojimas. Realybė yra tokia, kad kiekvienas žmogus tiesiogiai ar netiesiogiai „vergauja“ įmonei, vien tam, kad galėtų nusipirkti būtinų pragyvenimui dalykų, taigi vėl kuriamas beprotiškai didelis ir nereikalingas švaistymas, tik šįkart, švaistomas žmogaus protas ir gyvenimas. Šiuolaikiniame pasaulyje dėl mokslo ir technologijos pažangos daug ką galime automatizuoti. Pažvelgus į statistiką paaiškėja, kad kuo darbas yra labiau automatizuotas, tuo jis yra našesnis. Todėl pragaištinga ne tik švaistyti savo gyvenimus, tarkim, taisant automobilius, dirbant padavėjais, autobusų stotyse, ar kitus nuobodžius ir monotoniškus darbus, bet taip pat ir nepradedant taikyti šiuolaikinės mechanizuotos technikos visose pramonės šakose, kur tik tai įmanoma, dėl ko būtų strategiškai valdomi ištekliai. Tai puiki galimybė pasiekti harmoniją ir perteklių kiekvienam pasaulio žmogui; taip pat būtų sumažinta nelygybė, sukelianti nusikalstamumą.

Kitaip tariant, atėjo metas atnaujinti visuomenę iki šiandienio mokslo lygmens, atsižvelgiant į Žemės galimybes, pertvarkant mūsų taikomus metodus ne tam, kad gautume iš to materialinės naudos, o tam, kad pasiektume visuotinę socialinę gerovę.

Net kai naudojame dabartinius destruktyvius metodus, Žemėje vis dar gausu išteklių. Šiuo metu mūsų praktika, kai ištekliai normuojami piniginiais metodais, yra netinkama ir ja nekuriama žmonijos gerovė. Šiandieninė visuomenė gali naudotis pažangiausiomis technologijomis, kuriomis galima lengvai užtikrinti labai aukštą pragyvenimo lygį kiekvienam pasaulio žmogui. Tai tampa įmanoma įgyvendinant ištekliais pagrįstą ekonomiką.

Ištekliais pagrįstoje ekonomikoje naudojami esami ištekliai, o ne pinigai, todėl užtikrinamas nešališkas, humaniškiausias ir efektyviausias paskirstymo metodas visiems žmonėms. Tai sistema, kurioje tiek natūralūs, tiek dirbtiniai, žmogaus bei mašinų sukurti ištekliai būtų prieinami visiems, nenaudojant pinigų, kreditų, barterinių mainų ar bet kokios kitos simbolinių mainų formos. Esant tokiai ekonomikai, būtų naudojami esami žemės ar jūros ištekliai ir pasitelkiamos tokios gamybos priemonės kaip techninė įranga ar pramonės gamyklos, kad būtų pagerintas visų žmonių gyvenimas. Taigi, tausodami išteklius ir pasitelkdami pažangiausias technologijas bei mokslo metodus, galėtume labai lengvai patenkinti visus būtinus žmogaus gyvenimo poreikius ir visiems būtų užtikrintas aukštas pragyvenimo lygis. Tam, kad tai pasiektume, turime atsisakyti pasenusios esamos praktikos. Tai yra „Zeitgeist“ judėjimo tikslas – sužadinti pasaulinį suvokimą tam, kad galėtume eiti nauja kryptimi – darnios žmonijos, kaip visumos, link.