Konkurencija ar bendradarbiavimas?

Dabartinė piniginė sistema, kurioje gyvename, tikrai neskatina augimo ir vystymosi. Paimkime mokslininkus – jie kiekvienas sėdi, kažką konstruoja, sugalvoja nerealių dalykų, tada užpatentuoja, kad niekas nepavogtų, nes jiems reikia gyventi. Finansuoja dažniausiai įvairios kompanijos. O dabar įsivaizduokite, jei geriausi pasaulio technikai, inžinieriai, molekuliniai biologai, chemikai dirbtų kartu? Kokių rezultatų jie galėtų pasiekti? Tarkim, dvi kompanijos ieško vaistų nuo ŽIV viruso. Jos nebendradarbiauja, nes yra konkurentės, žiūri į potencialią rinką. O jei ieškodami to pačio dalyko, abiejų kompanijų mokslininkai susėstų kartu? Brainstormas, intensyvus darbas – eureka! Ir tai tik viena mažytė dalis to, ką galima būtų pasiekti bendradarbiaujant, o ne galvojant, kaip čia man būti pirmam, kad galėčiau užsidirbti. Paklausite, ar yra alternatyva? Taip. Resursais pagrįsta ekonomika (dabar kaip tik verčiame vieną darbą, kuriame viskas aprašyta, kaip resursų ekonomika gali veikti, kas yra technologinis nedarbas ir panašios temos. Anglišką variantą ir porą skyrių lietuviškai galite rasti http://www.zeitgeist.lt . Ir šiaip ten galima rasti linkų į filmus, kuriuos verta pažiūrėti, o pagrindiniame Zeitgeist tinklapyje siūlau paskaityti Jaque Fresco darbus). O kalbant paprastai – open source projektai yra puikus resursų ekonomikos pavyzdys. Piratavimas – taip pat. Tau reikia – tu pasiimi. Dar nesu iki galo išstudijavus, tai labai nesiplėsiu resursų ekonomikos veikimo tema. Esmė – tik minimaliai žmonių reikėtų dirbti, o dirbantieji tai darytų kitų labui, nes visi resursai būtų pasiekiami. Žmonėm nereikėtų sukti galvos dėl darbo ir pinigų, ir išgyvenimo. Kiek žmonių dirba darbą, kurį iš tikrųjų norėtų? Galima būtų atsiduoti daryti tai, ką norisi. Jau dabar būtų įmanoma pastatyti ligonines ir mokyklas visuose skurdžiausiuose pasaulio rajonuose, maisto yra daugiau nei pakankamai, kad užtektų visiems žmonėms. Bet… nėra tiek pinigų pasaulyje, kad visa tai galima būtų nupirkti (p.s. aš nekalbu apie kapitalizmą, socializmą ar kitus izmus, kurie apskritai neturi prasmės). Sakote, tai ką siūlau, yra utopija? Nėra tokio dalyko kaip utopija. Nėra.

Susiduriu ir su kita nuomone – tai ką aš čia pakeisiu, man dabar gyventi reikia (…o po manęs nors ir tvanas). Well, todėl taip sunku pasiekti pokyčių, nes individualumas tapo gyvenimu dėl savęs, čia ir dabar. Štai ką aš į tai pasakysiu – dabartinė padėtis yra tokia sušikta, kad mums jau vargu ar bebus gerai, bet savo vaikams galime sukurti geresnį pasaulį. Žmogus yra tuo unikali būtybė, kad žino, jog jo gyvenimas ne begalinis. Jis jaučia laiko tėkmę. Numato į ateitį. Taip, reikia dirbti čia ir dabar. Bet mes turime dirbti dėl ateities. Kad šitai suvokti, reikia praskleisti konkurencijos ir piniginės sitemos šydą ir bendradarbiauti. Aš galėčiau tiek reference sudėti į įvairius autorius, dokumentikas, bet kaip minėjau, taip ir neparašyčiau nieko. Nes nesu pranašas, sakantis kažką naujo – daug žmonių jau apie tai šnekėjo, apie tai galvojo ir apie tai parašė knygas ir kūrė filmus. Dabar yra metas ne teorijas kurti, o veikti. Kiekvienas esame galingas, nes savo pasirinkimais diktuojame sąlygas.