S. L. Lowndes. O kam dirbti?

2010-07-09 in Įvairūs by Svietolygintojas | 5 komentarai


Prieš jums apdrabstant mane purvu, aš pats juo išsitepsiu. Esu dykinėtojas. Parazitas. Nepatriotiškas. Patenkinti dabar? Ką gi, daugiau paslapčių nebeturiu, todėl galime pradėti. Manęs neatleido, aš pats išėjau iš darbo. Man ir kitiems panašiems protestantiška darbo etika niekada neegzistavo. Problema ta, kad šiam paprastam pasirinkimui nedirbti priešpastatoma visa pramoninė Vakarų, o greičiausiai ir Rytų visuomenė.

„Taip ir taip elgtis tau pačiam būtų geriau“. Šis sakinys aidu skamba mano ausyse. Iš anksto žinau, kad po jo man bus pateiktas kokio nors imbecilo pasiekimų katalogas. Paprastai tėvai, šiuo atveju – mano tėvai, sadistiškai mėgaujasi vardydami pono Vardenio Pavardenio didvyriškus pasiekimus. Panašu, kad jie mano taip paskatinsią mane siekti verslo pasaulio aukštumų. Jokių šansų, mamyt.

Tai sudėtinga situacija. Viena vertus, aš noriu tam tikro materialinio gerbūvio, kurį suteiktų nuolatinis darbas. Kita vertus, jau turiu šiek tiek savo turto. Turiu tuščius teniso kortus, ilgus pasivaikščiojimus, biblioteką, popiečio miegą, taiką ir laisvę. Ilgą laiką maniau, kad tokiu požiūriu į darbą, sėkmę ir pan. pasižymiu tik aš vienas. Tačiau kalbėdamas su draugais supratau, kad tai galėtų būti visiškai naujas socialinis judėjimas. Vis daugėja žmonių, manančių, kad darbas skirtas asilams ir bailiams. Tik kvailiai dirba savanoriškai. Visi kiti paperkami arba šantažuojami. Galėčiau atspėti, kad paperkami vieniši žmonės, o šantažuojami – vedę.

Pažvelkime į žmogų, kuris šiame pasaulyje įsitvirtina tokiu būdu, kaip iš jo ir tikimasi. Jonas yra buhalteris. Šešerius metus jis ištikimai dirbo savo darbdaviui, ir kas iš to? Važinėjimas į darbą ir iš jo alina, o jo banko sąskaitoje visada minusas. Norint gyventi pagal įvaizdį, jaunas žmogus privalo jį palaikyti, jis verčiamas gyventi virš savo galimybių ribos. Kodėl gi jis tai daro? Jis nėra kvailys, jis toks pat kaip ir visi kiti rytiniame traukinyje. Jis bailys. Nedarbo pasekmės jam kelia siaubą.

Galiu jausti vien gailestį visiems tiems jauniems abiturientams, tyrinėjantiems darbo biržos skelbimų lentas. Jie mano, kad darbas išspręs visas jų problemas. Kažkas juos klaidingai informavo. Apie ką jie svajoja? Pinigus, draugus, rūbus, automobilį, butą! Aš jiems pasakočiau apie tarnautojo nuobodulį, dirbančiojo kančią ir nesibaigiančią besikartojančio darbo rutiną. Darbas nesprendžia jokių problemų, net finansinių.

Galbūt aš kalbu apie rūgščias vynuoges (iš Krylovo pasakėčios), nes pats negaliu įsidarbinti. Man nėra pakankamai gero darbo. Tokio darbo nėra niekam. Mane iki šiol stulbina, kad šiame neribotų galimybių pasaulyje tiek daug žmonių pasiruošę parsiduoti už tokią mažą sumą.

Jaučiuosi puikiai, kai karštą popietę einu gatve. Štai aš, su šortais, marškinėliais, o štai jie – pareigos gyvuliai. Prakaituoti vyrai aplamdytuose kostiumėliuose, pagal naujausią madą apsirengusios ir juokingai atrodančios merginos. Pirmyn, pirk tą naują automobilį, įsigyk tą „gražų“ namą. Tai ne man.

Iš www.anarchija.lt

  1. Karvė 2010-07-10 16:29:47

    Iš kur maistas, būstas, biblioteka, šortai? Iš kur žinios apie nuostabųjį pasaulį?

    Kiekvienas turi teisę pasirinkti kuo būti ir kaip aprūpinti save būtiniausiais išgyvenimui elementais. Visiškai nieko nedarymas ir naudojimasis kitų nauda yra parazitavimas, nes už visą tai kažkas dirba (ir, kaip pats autorius pastebi, sunkiai). Parazitus reikia naikinti!

  2. Orasporas 2010-07-10 19:25:40

    Iš kur? Iš ten, iš kur ir dabar atsiranda :) . “Kiekvienas turi teisę pasirinkti kuo būti ir kaip aprūpinti save būtiniausiais išgyvenimui elementais” – ankstesnieji ekonomistai irgi labai mėgo panašiai sakyti pridėdami dar tai, kad kiekvienas žmonės savo ir jo šeimos atžvilgiu viską vertiną racionaliai ir taip elgiasi. Tik problema ta, tai kas atrodo racionalu vienam žmogui (šeimai), gaunasi neracionalu visam žmonių skaičiui (aka visuomenei). Va tada ir prasideda, tokie fintai, kad aš, tu (Karve) galiu ramiai sakyti, kad “aš turiu galimybę kuo būti ir kaip aprūpinti save būtiniausiais išgyvenimui elementais”, tačiau kitas žmogus kitam žemės gale jos neturi (kaip, kad tie 27 mln. žmonių, kurie yra vergai, tiesiogine šio žodžio reikšme.).

  3. Karvė 2010-07-15 14:42:37

    Taip, bet jei žmogus mąstys galva, tai jis sugebės savęs nepastatyti į keblią situaciją, o jei ten atsidurs, iš jos išsikapstyti. Pačių žmonių neveiklumas ir bijojimas, ką nors keisti, padaro juos savo pačių įpročių vergais.

    Bet kas kaltas, kad žmonės nesugeba suvokti, kas fikcija, o kas realybė, kas svarbu, o kas laikina? Galima ieškoti kaltų, bet dažniausiai paiešką reikia pradėti nuo savęs – dažniausiai ten pat ji ir baigiasi.

    Reikia turėti valią ir neprarasti realybės jausmo, o ne siekti gyvuliško komforto, kai tavimi kažkas kitas pasirūpina – gyvuliais rūpinasi, bet ne veltui…

  4. noniman 2010-07-16 09:29:23

    Na, gerbiamas Karve tikriausia cia pasisake is savo “karviskos” pozicijos, nes greiciausiai yra daznokai melziamas, taciau pagalvojus daugiau, kyla klausimas : o uz ka rupinasi katinais, ziurkenais, juru kiaulytemis, papugomis ir dar visa eile gyvuneliu? Argi ne veltui? Jei atsakymas yra uz grozi, vaizda, tada kuo blogas toks “gyvulisko komforto” poreikis, jei zmogus manosi vertas pasirupinimo uz savo grozi, uz svelnuma, grazu balsa ar smaikstuma…? Is tiesu tai visuomeneje pilna gi tokiu… Ir kazin ar cia labai jau taip blogai? As uz tai, kad zmogus sugebetu pasirupinti savimi, taciau juk malonu, kada nors retkarciais kazkur,kazkas kitas pasirupina tavimi… O geriausia, kai tas malonumo jausmas yra abipusis. Taigi, rupinkimes savimi, bet retkarciais ir kitais, kuriem to labai reikia… :)

  5. HaynDRIX 2010-08-04 10:33:15

    Tiesą sakant nesupratau ką šitas straipsnis veikia zeitgeist.lt portale.
    Kažkoks durnius parašė, kad yra asilas ir tinginys ir dar nepasirašė nei vardo nei pavardės. Už ką jam tokia garbė ??

    Tokie straipsniai tikrai neduoda anei jokios naudos ir garbės zeitgeist`ui.