Zeitgeist skaitytojas: Mano gyvenimo krizė

Siūlau paskaityti šio žmogaus mintis apie Lietuvos situaciją:

Aš, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, gimiau, užaugau, vedžiau ir susilaukiau vaikų Lietuvoje. Kai XXI amžiaus emigrantų banga krovėsi kelionmaišius ir rinkosi maršrutus – kelio į laimingą ir sotų rytojų, aš – subūręs bendraminčių komandą kūriau darbo vietas regione, kur bedarbystės lygis buvo vienas didžiausias. Kaip ir kiekvienas turėjau idėją, turėjau kažkokią dalį santaupų, kurias įnešiau, kad pradėčiau verslą. Pradžia buvo ne iš lengvųjų. Subūrėme darbuotojų komandą, kurie tikėjo, kad ši darbovietė taps pajamų šaltiniu jų šeimų ateities kūrimui, kad nereikės išvykti iš Lietuvos šeimos nariams, tėvui ar motinai, kad išlaikytų savo būstą mokant mokesčius, išmaitintų ir išmokslintų savo atžalas ir turėtų garantuotą pensiją.

Bendros darbdavio ir darbuotojų pastangos davė vaisių. Teikiamų paslaugų kokybe ir kainos santykiu įmonė įsitvirtino rinkoje ir tapo konkurencinga. Siekiant toliau išlaikyti pasiektą įmonės veiklos vystymo lygį bei užtikrinti klientų poreikius reikėjo atnaujinti darbo įrangą ir techniką. Vienas iš realiausių galimybių buvo kreipimasis į banką. Tuo metu bankai po truputį pradėjo praverti „geležines seifo“ duris. Mes paprašėme, jie, įvertinę mūsų įmonės padėtį, priėmė teigiamą sprendimą. Tai buvo mažas bankas, kuris kartu su mumis ieškojo galimybių savo veiklos vystymui. Įmonės veikla plėtėsi, o su jos plėtra atsirasdavo ir naujų poreikių kuriems reikėjo finansavimo. Kiekvieną kartą banko atstovai pateikdavo naujų pasiūlymų ir naujų banko siūlomų produktų.

Kai Pasaulinės ekonomikos variklis sukosi, paklausa viršijo pasiūlą paprasčiausiai negalėjai likti nuošali. Sukūrėme įmonės infrastruktūrą, naujas darbo vietas, mokėjome darbo užmokestį darbuotojams – ne vokeliuose… Tikėjau tuo ką darėme.

Bet visą tai sugriovė – KRIZĖ ir RECESIJA.

Su kiekviena diena prarandi tikėjimą, kad tu įveiksi krizę ir recesiją, o ne jos tave. Praeities kartos mistifikavo krizes, suteikęs joms neišvengiamumo, fatališkumo pobūdį, atmesdamas reguliacines rinkos ekonomikos galimybes. Šių dienų socialiai orientuotos Pasaulinės rinkos ekonomikos turi galingų svertų krizės padariniams švelninti – mokesčių politika, nacionalinių rezervų panaudojimas, palūkanų normos pokyčiai, veiksmų derinimas tarptautiniu mastu, nors tam tikro prieštaravimo tarp politinės valios bei ekspertų išvengti yra sudėtinga dėl skirtingų požiūrių, ekonomikos modelių sudėtingumų, o taip pat politinių pažiūrų. Egzistuoja du požiūriai į krizę – liberalusis ir reguliuojamasis. Pasak pirmojo – jos pačios išsisprendžia ir panaikina savo prieštaravimus su minimaliu valstybės įsikišimu į rinką. Pagal antrąjį – dedamos didžiulės daugelio šalių vyriausybių politinės ir finansinės pastangos bandant sušvelninti galimus padarinius.

Prieš tai perskaitytame sakinyje sąmoningai padariau šrifto išskyrimą, kad skaitant būtų lengviau susivokti, kad mūsų šalies vyriausybių (prieš tai buvusios ir dabar esamos) ir politikų rinkiminių kompanijų į atskiras aukščiausias valdžios institucijas bumas bei kova dėl valdžios mūsų šalyje suformavo liberalųjį požiūrį į krizę, bei šių dienų situaciją šalyje.