Mūsų vestuvėms artėjant, aš staiga prieinu prie to taško, kur jau pradedama planuoti automobilių nuoma. Ir tai ne tik vienos mašinos išnuomavimas jauniesiems. Tai visa grandiozinė vilkstinė, kuriai reikalinga galinga automobilių nuoma Vilniuje. Ir kaip mums taip nutiko, kad mes taip nutolome nuo savo pradinio sumanymo? Ar tie filmai apie vestuves tikrai nemeluoja, ar visoms nuotakoms taip ir būna?
Kuklios vestuvės
Aišku, pirmiausiai viską planavome kitaip. Apie tokius dalykus, kaip automobilių nuoma net kalbos nebuvo, nes mes net neplanavome tuoktis. Ir net kai jau pradėjome planuoti, automobilių nuoma Vilniuje vis dar atrodė tai, ko mums tikrai nereikės. Prisimenu tą paradoksalią (kaip dabar man atrodo) dieną, kai pusbrolis pasiūlė padėti su automobilių nuoma, nes jis per pažįstamus mums galintis surasti kažką geresnio, nes žino, kas su nuoma dirba. Aš tada padėkojau už jo gerumą ir nusijuokusi pasakiau, kad mes nesame viena iš tų porų, kuri keltų pompastišką šventę. Mums svarbu tiesiog jungtuvės, tiesiog santuoka, tas įsipareigojimas, jog mes norime padaryti šventę sau ir kitiems, mūsų meilės šventę. Mes norime būti kartu, norime dalintis vienas kitu prieš visą pasaulį, esame pasiruošę ginti vienas kitą. Tačiau mums nereikia milžiniškos šventės, man nereikia torto formos suknelės, jam nereikia automobilio nuomos. Mums nereikia šimto svečių, mums reikia tik kelių liudininkų. Dabar jau viskas pakrypę tokia linkme, kad atrodo, lyg tai būtų kažkokia stichija.
Kai
Rinkos analitikai dažnai tikina, kad