Demokratija = vergovė?

Trumpas atsakymas – taip. Tik neskubėkite to neigti. Nes ilgas atsakymas privers jus susimąstyti. Iš istorijos žinome, kad vergovė egzistuoja tiek, kiek egzistuoja civilizacija. Senovėje – Egiptas, Roma. Viduramžiuose – Ispanija, Anglija, Ankstyvajame moderne – Amerika ir kt. Tolimesniam pasakojimui reikėtų patikslinti, kas yra vergovė. Dažniausiai priimtina tai vadinti žmogaus asmens laisvės ir nuosavybės suvaržymą. Kitaip sakant, yra kažkoks žmogus, kuriam tu priklausai kaip daiktas, privati nuosavybė, su kuriuo galima elgtis kaip tik tinkama (kankinti, ar net nužudyti). Tu neturi teisės daryti nieko, kas tau neleidžiama. Tokios vergovės pavyzdžių pilna per visą istoriją. Taigi, daugmaž apibrėžus, kas yra vergovė, norėčiau papasakoti tokį pasakojimą, kuris leis mums atsakyti į tą taip rūpimą klausimą, ar demokratija yra vergovė.

Įsivaizduokite dvi karalystes. Jas valdo du karaliai. Abu jie turi daugybę akmens kasyklų, kuriose dirba darbininkai. Pas pirmąjį, tai vergai. Jie yra verčiami kasti žemės išteklius. Tam, kad darbas būtų atliekamas yra sustatyti prižiūrėtojai. Jie reguliuoja darbo valandas (kurios yra nepakeliamos), maisto davinius. Vergams, taip pat, suteikiamos tik minimalios gyvenimo sąlygos. Jų darbo efektyvumas yra itin mažas. Jiems nuolat trūksta maisto, anti-sanitarinės sąlygos skatina ligų plitimą. Daugybę vergų kasdien miršta. Tačiau tai ne bėda, kadangi naujų galima gauti bet kada. Tokia aplinka veikia labai neigiamai, o darbas atliekamas itin nenoriai. O kas svarbiausia, jie daro tai, kas jiems liepiama, o ne tai ką jie galbūt norėtų. Taigi, paprastai kalbant, esminiai tokio metodo trūkumai yra:

  • Žemas darbo efektyvumas
  • Nuolatiniai sukilimai
  • Papildomos išteklinės išlaidos prižiūrėtojams
  • Žmonių psichologinis nusiteikimas

Kitas karalius, pamatęs, kad toks darbo metodas nėra itin efektyvus, ėmė galvoti naują. Jis mąstė, kad reikia sugalvoti tokį, kuris žmones skatintų dirbti, o ne priešintis ir sukilinėti. Kitaip sakant, sugalvoti motyvavimo sistemą. Ir tada jam kilo nuostabi mintis. Jis susikvietė visus savo vergus ir pasakė jiems, kad nuo šiol, nė vienas jų nebėra jo vergas, o už kiekvieną atneštą akmenį, gaus po 1 monetą. O už tas monetas, jie galės sau įsigyti maisto, drabužių, ar net savo namą. Tai suvokę, (buvę)vergai puolė nešti akmenis su dideliu užsidegimu. Jie suprato, kad kuo daugiau monetų turės, tuo daugiau daiktų jie galės įsigyti. Karaliui nebereikėjo prižiūrėtojų, darbo našumas padidėjo kelioliką kartų, o žmonės tiesiog veržėsi dirbti. Jam nebereikėjo kontroliuoti ir nurodinėti, ką daryti. Viską jis galėjo kontroliuoti nauja mainų sistema, kurios pagrindas – valiuta, o privalumai akivaizdūs:

  • Aukštas darbo efektyvumas
  • Žmonių noras dirbti
  • Išlaidų sumažėjimas
  • Jokių sukilimų

Ir taip gimė demokratija… Vergai įgavo teisę į asmeninį turtą. O kartu ir į asmeninę laisvę. Taigi, kur čia tada tas lygybės ženklas tarp vergovės ir demokratijos? O jis visai čia, šalia. Gerai pagalvokite ir pasakykite, kokį bendrą bruožą turi abu pasakojimai? Pagalvojote? Ogi šis bruožas yra akivaizdus kaip du kart du. Nesvarbu, kuriam karaliui žmonės dirbo – jie dirbo tą patį. Žinoma, sąlygos buvo žymiai geresnės pas antrąjį. Kurių dėka, atsirado nemažai privalumų pačiam karaliui. Bet esmė išliko ta pati – žmonės darė ne tai ką norėtų daryti, o tai ką karaliai norėjo, kad jie darytų. Štai čia ir atsiranda lygybė tarp vergovės ir demokratijos. Sukūrus demokratiją, žmonėms buvo suteikta iliuzija, kad jie gali gauti tai ko nori. Tačiau demokratiją tuo ir yra pavojinga, jog nukreipia žmonių tikslus visai kita linkme. Ir kas visų svarbiausia, NUMALŠINA TIKROSIOS LAISVĖS TROŠKIMĄ. Šiuo klausimu, visiškai kitokia situacija pirmoje karalystėje. Kur vergai vis bando ištrūkti į laisvę. Į tikrą laisvę, kur niekas nenurodinės, ką reikia daryti.

Taigi, dabar demokratiją galime perfrazuoti taip:

Demokratija – tai būdas padidinti vergų darbo efektyvumą iki maksimumo ir sumažinti jų pasipriešinimą iki minimumo.

Žinoma, daugybę oponentų pateiks argumentų, kad štai su demokratija, žmogus įgavo teisę rinkti savo valdžią (pasirinkti kitą karalių), dirbti kitą darbą (anglių kasimas). O taip pat, kad žmogus gali pasiekti tam tikrų aukštumų. įsigyti turto. Bet vėlgi, žmogus tai daro ne dėl to, kad to iš tikro norėtų, o dėl to, kad demokratija jam “suteikė” galimybę tai daryti. Žmogus nustojo gilintis į kitus dalykus. Jo pagrindinis tikslas gyvenime tapo – maksimalus savo gerovės padidinimas. Jis nebesipriešina, arba vangiai priešinasi primetamai sistemai, gyvenimo būdui. Jis tai priima, kaip savaime suprantama ir neišvengiama. Bet ar tikrai taip turi būti? Palieku šį atvirą klausimą kiekvieno apmąstymui. Paskirkite tam bent pusvalandį. Gal tas pirminis kritiškumas atlėgs ir pradėsite matyti viską iš kito kampo.

  1. Tikra tiesa, ir baisiausias dalykas yra tai, kad dauguma žmonių mano, jog jie nėra vergai. Gerai, kad yra bent nedidelė dalis tokių, kurie supranta tiesą.

  2. As si dalyka kenciu kiekviena diena.Nuo pat mazu dienu as buvau kazkaip susirises su muzika,man ji pakeldavo nuotaika kai budavo liudna,tam tikru dainu beklausant as pasinerdavau i labai gilius apmastymus,vaizdai lyg ir patys susiliedavo man pries akis,viena is tu dainu butu Mozart-Requem for a dream(summer overture).Visa gyvenima as norejau kurti muzika,norejau kurti ir hip hop’a,rock’a,bet galiausiai pasirinkau klubinio tipo zanra kaip House,Progressive,Trance,nes dainos atitikdavo mano gyvenimo ritma.Baiges mokykla tik apie tai ir galvojau ir kadangi Lietuvoj visos DJ aparaturos buvo labai brangios,as nutariau palikti sali ir vaziuoti dirbti i anglija,nes ten tokia visa technika yra daug pigesne,taciau nuvaziaves,as pamaciau kaip is tikruju ten yra viskas ne taip.Ten tu esi taip suvarzytas pinigais,kad kartais is tikruju pasijutau kaip tikras vergas,o jei tu dar uzsienitis (tiksliau is rytu europos) tai tave isnaudos visais imanomais budais ir kai baigsis ta nauda,tave paprasciausiai ismes,nes kaip jie sako tesiog nera darbo ir tik per televizija rodo kad yra tokiu istaigu kuriuos yra pasiruosusios padet tokiais neteisingumo atvejais,bet is tikruju,mazai kam pasiseka.As turejes toki atveji,kai pati statybu industrijos kompanija ikiso mano i mobiliojo krano kursus ir kadangi as is triju bandziusiu(kurie buvo anglai kranu signalizuotojai dirbe tai apie 3 metus) islaikiau geriausiai,mane paskyre pagrindiniu vairuotoju.Kadangi as tuo metu buvau pagalbinis,mano atlyginimas buvo 6 svarai per valanda ir kompanija prizadejo tai padvigubinti,nors tokie zmones gauna apie 14, taciau man tai labai tiko ir as galvojau,kad jau pradesiu igyvendinti savo svajone.Kas atsitiko?? Jie man dave vieno menesio isbandyma,nors teisiskai,taip negalima daryt,nes darbas itin pavojingas bei atsakingas. Praejo menuo,praejo du,praejo pora savaiciu,per kurias kompanijos vadovai zadejo kad mano atlyginimas bus pakeltas,po to spjoviau i viska ir sakiau nebusiu as jusu vergu ir isejau.Po kiek laiko atsirado proga gimtinei ir stai grizau.Nors pinigu nera per daugiausia,bet visos mintys labiau sutelktos i zmones kuriuos myliu,nes jie visi cia.Isvada ta,kad del pinigu stygiaus,as negalejau daryti tai ko noriu ir as nemanau,kad as labai skirtingas nuo kitu zmoniu,nes jei as buciau dares apie tai ka svajojau ir siekes tapti savo srities specialistu,manau man,kaip ir visiem kitem,isiziebtu labai stipri viltis, kad dar galima musu pasauli pakeist.

  3. geras! sutinku 100%

  4. nera didesnio bedalio zemeje, nei vergas be seimininko. Taciau mes turime pasirinkima! Smagia iliuziju vergove arba zvarbia laisvuolio tremti! Ir viskas! Tokia tatai alternatyva.

  5. Būtų gerai, kad ateitų trečias karalius ir paaiškintų, kokiu būdu bus kasama akmens anglis Zeitgeist karalystėje?
    Dėl kokių priežasčių aš turėčiau leisti į šachtą ir kasti akmens anglį?
    PS. Tik nesakykite, kad Zeitgeist karalystėje akmens anglies kasti nereikės, vis vien nepatikėsiu :)

  6. Zeitgeist šaly nera karaliaus. O kasa robotai. O tu visą dieną užsiimineji muzika, filosofija, literatūra, tyrineji naujas technologijas, keliauji i žemes centra, darai naujis išradimus ir tt. Kartą per dieną nueini prie roboto kuris kasa anglis ir pasižiūri ar tepalo lygis nenukritęs. Poto vel grįžti prie to, kam jauti aistrą… muzika ect.. MATAU LOGIKĄ

  7. Puikiai papildo filma.

  8. Vakar turėjau pokalbį su gan protingu draugu mano manymu (daugelį egzaminų išlaikė 100%). Aš jam rekomendavau šį puslapį, tai jis sakė, kad jam šio straipsnio už teko ir jis daugiau nebesidomėjo, “nes negaliu suprasti, kaip demokratija gali būti vergovė. Aš galiu daryti ką noriu, bet tam reikia įdėti pastangų t.y. užsidirbti pinigų. Žmonės nori, kad jiems viską atneštų ant lėkštutės”. Aš jam ir taip, taip bandžiau aiškinti, bet jis vis tiek prie savo liko. Tai pagalvojau, kad jei tokie protingi žmonės nesupranta, tai kaip gali suprast paprastas žmogus baigęs 12 klasių ar universitetą tik dėl diplomo ir panašūs.

  9. Žinai, aš irgi išlaikiau egzaminus su labai aukštai įvertinimais (praktiškai neįdėjęs pastangų, bet ne tame esmė). Bet man kažkaip pavyko suprasti, kad demokratija = vergovė. :)

    Ir šiaip teko ir man bendrauti su panašaus tipo žmonėmis. Tai negalėčiau pasakyti, kad jie protingi. Čia labiau tiktų žodis moksliukas. Nenoriu nieko įžeisti, bet tokie žmonės yra dar siauresnio mąstymo nei paprastas žmogelis, nematęs tų 100% savo egzaminuose nė iš tolo.

    Tie moksliukai aklai tiki jiem siūloma gyvenimo idėja ir net nesistengia pažvelgti toliau savo interesų, kurie dažniausiai sustoja ties neribotu kiekiu knygu ir non stop bandymų įgyti kuo daugiau žinių. Atrodo, kas čia blogo. Bet yra viena problema. Jie nesintetina ir neanalizuoja informacijos. Jie tiesiog ją bando sukaupti. Kokia nauda iš tos informacijos jei ji tiesiog guli smegenyse? Jei tas tavo draugas bent pabandytų kadanors paanalizuoti tą informaciją, kuris ją įgyja, jam atsivertų visai kitas vaizdas. Čia galima paimti tokį palyginimą:

    Įsivaizduok puzzle :) Ji sudaryta iš daugybės smulkių detalių. Tavo draugo atveju, jis apie kiekvieną detalę atskirai žino viską: spalvą, formą, dydį ir t.t. Bet jis nemoka sudėlioti vaizdo iš tu detalių. Štai kur yra esminė problema. Ir čia ne tik mokslo fanatikams, čia ir paprastiems žmonėms tas galioja.

    Arba dar vienas variantas: filosofinis mąstymas jam taipogi labai svetimas. O toks žmogus šiame pasaulyje išvis yra lėlė.

  10. Naturalu butu primti ir suvokti modifikuotos demokratijos butinuma, nes persokti mums, kurie net nesamo o tik tampame Sapiens is homo.emocionalis proto filtru itakoje gal sudetinga.
    O juk viskas Zemeje yra, specialistai -psichologai.. tik taikyti testus, renkamuju intelektualumui patikrinti, ir renkanciuju minimaliam suvokimui , tam tikrame lygyje uztikrinti..

  11. Demokratija = vergovė. Tačiau kartais gyvendamas “demokratinėje” šalyje ir negauni to ko nori, kad ir kiek bedirbtum, demokratija vistiek suvaržo laisvę. Tarkim negali rūkyt marihuana, turėti daugiau žmonų, nuogas perbėgti per gatvę ir t.t . Juk žmogaus laisvė pasirinkti ar jis nori rukyti marihuaną ar leistis heroiną, o gal kitam tiesiog patinka auginti kanapes. Bet dėl “demokratijos” mes to negalime daryti.
    Gal žinot kelią į Zeitgeist šalį?

  12. Labai džiaugiuosi, kad jauni žmonės nagrinėja, gilinasi į tokius klausimus. Aš laikau save taip pat jaunu, nors vidurinį išsilavinimą įgijau dar “anoje” santvarkoje. Teko ir sovietinėje kariuomenėje tarnauti – “paskutiniame ešelone” – mano demobilizacija sutapo su nutarimu atleisti iš tarybinės armijos visus joje tarnaujančius eilinius lietuvius, nepriklausomai nuo ištarnauto laiko (privaloma buvo 2 metai). Taigi, mano smegenys yra labiau užterštos, suformuota pasaulėžiūra – “vergoviška”, ir t.t. Todėl reikėjo daugiau laiko atsikratyti suformuotų nuostatų, pasaulėžiūros, dogmų,… Bet, kaip jūs žinote, kas ieško, tas randa. Aš nuolat ieškojau įvairių atsakymų, faktų į tai kuo turėtume tikėti neginčijamai, nes “taip yra ir tiek”. Dažnai stodavau į “mažumos” pusę vien tam, kad suprasčiau “daugumos” mąstymą, argumentus, kuriuos galėčiau priimti arba paneigti, faktus, kuriuos būtų galima objektyviai patikrinti arba intuityviai suvokti… Tokiu būdu ir mano mąstymas, ir pasaulėžiūra keitėsi. Anksčiau viskas atrodė kitaip nei dabar, nes vis dažniau užduodu sau klausimus kaip “kas aš? iš kur aš atsiradau? kodėl aš atsiradau? ką aš veikiu šiame pasaulyje? kas yra pasaulis? kas yra religija? kas yra politika? kas yra gėris ir blogis?” ir pan. Trumpiau tariant, pritariu, kad vergovė lygu demokratija arba atvirkščiai.
    Taip pat noriu jus nuteikti nesustoti pusiaukelėje, t.t., skleisti geresnio pasaulio idėjas. Kai kurias jūsų nuostatas taip pat drįstu „pakoreguoti“. Kadangi taip atsitiko, kad gimėme lietuviais, tai ir judėjimas galėtų būti apibūdinamas lietuviškai. Tas filmas, kuris paskatino jus „kažko imtis“ tai tik mažytis fragmentas to iliuzijų pasaulio, kuriame gyvename. Iškokime daugiau įrodymų, kad reikia keistis mums visiems (žmonijai) iš pagrindų. Žinokite, kad kituose kraštuose taip pat yra bendraminčių, kurie supranta, kad reikia „gerinti“ pasaulį, dar kiti veikia ta linkme itin kryptingai. Skaičiau diskusijas, pasisakymus kai kuriais klausimais. Norėčiau pateikti savo nuomonę dėl taip dažnai minimų oligarchų ir religijos.
    Kaip rašoma kad ir dabartinės lietuvių kalbos žodyne, oligarchija – nedidelės galingiausių žmonių grupės politinis ir ekonominis viešpatavimas arba finansinė oligarchija, vikipedijoje – valstybės valdymo forma. Oligarchas – oligarchijos valdžios narys. Taigi, kalbant bet kurios valstybės valdymo lygmenyje, oligarchai, kaip saujelė didžiausią įtaką turinčių žmonių, būtų tinkamas apibūdinimas, mano nuomone. Bet, suprantu, mes kalbame apie pasaulinį reiškinį? Manau, „pasaulio galinguosius“ galima būtų vadinti, pvz., globalistais. Gal galima rasti ar sugalvoti ir kitą terminą. Mat globalistai egzistuoja ir veikia ne kažkurios valstybės teritorijojos ribose. Jų tikslas – viso pasaulio valdžia. Jie manipuliuoja visų didesnių valstybių valdžia, kurių įtakoje, mažesnės valstybės, tie patys oligarchai. Tikriausiai skaitėte ar girdėjote, kad Rusijoje pernai per pus sumažėjo miliardierių-oligarchų. Panašiai ir kitur. Yra ketetas versijų kodėl pasaulyje sumažėjo „turto“ arba pinigų, bet žiūrint iš globalistinių pozicijų, tai seniai suplanuotas, tikslingas veiksmas… Nesigilinsiu, nes tai atskira tema.
    Apie religiją. Vėl gi, pasiskaitykime žodyną: religija – tikėjimas, kad egzistuoja antgamtinės jėgos (Dievas ar dievai, dvasios ir pan.) arba „…tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis…“ Apibendrinant, religija – antgamtinė. Bet mes tai žinome, kad dievas – tai mes su jumis, tai visas supantis pasaulis, kitaip Gamta. Tai kam ta religija tikinčiam, savarankiškam, savimi pasitikinčiam ir sau pačiam patinkančiam? Atsakymas – sudaryti iliuziją, kad pasaulis „toks“ (ir ne kitoks), kuriame baimė, nežinojimas, stipriųjų viešpatavimas virš silpnųjų, kuriame yra „išrinktieji“ ir „pasmerktieji“,… Trumpiau, religija – tai vienas iš galingiausių valdymo įrankių. Mano nuomone, nėra ir negali būti „geros“ ar „blogos“ religijos, pati religija – tai mitas, kurio nėra, kuris egzistuoja tik mūsų sąmonėje, suformuotoje tikslingai per šimtmečius ir tūkstantmečius. Kas yra religija šiais laikais? Tai valdžios ir turtų krovimo įrankis. Ar susimąstėte, kokius mokesčius nuo turimo, įgyto turto, labdaros, aukų moka dvasininkai? Aišku, kad jokio. O kokį turtą jie valdo? O ką jie mums sako? „Tu tik dėl nieko nesijaudink, mes, su dievo (ar tiksliau velnio?) pagalba tau padėsime. Dievas visagalis, viskam jo valia, tu patikėk viską jam, o pats eik (kur? ištvirkauti, vogti, žudyti,…?) ir kai vėl reikės atleidimo, ateik, – išpažink savo nuodėmes ir tau bus atleista…“ Ar bandėte kalbėtis apie Dievą su „praktikuojančiais“ tikinčiaisiais? Ir kaip sekėsi? Manau, kad jums rūpimų atsakymų neišgirdote, geriausiu atveju, jums buvo pasiūlyta lankyti bažnyčią, tikinčią bendruomenę, gal tokiu būdu jūs „suprasite ir atsiversite“. Dažniausiai sakoma, kad jūs „bedievis“, degsite pragare ir pan. Tai kurie iš mūsų „geresni“ (gal būt taip nedera kelti klausimo) Dievo kūriniai? Ar tie, kurie rėkia, kad tiki, bet jiems suprasti pačius save reikia dvasininkų, bažnyčių,…jie nekelia sau jokių klausimų, nes „ir taip viskas aišku“ arba jiems išaiškins jų dvasiniai vedliai, kiti visuomenės „veikėjai“ (žurnalistai, politikai,…), ar tie, kurie savo tikėjimui palaikyti ir stiprinti vykdo įvairias programas, daro atradimus ir išradimus, suteikiančius progresą visuomenei,…?
    Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti – tai istorija. Kaip ir religija, taip ir iškreiptos istorijos pateikimas yra galingiausias valdymo įrankis. Mums visiems reikėtų pažinti tikrąją viso pasaulio evoliucijos istoriją, kartu ir savo tautos istoriją, kuri yra sąmoningai nuslėpta. Šį kartą tiek.
    Tiesa, kas suprantate rusų k., rekomenduoju susipažinti su koncepcija K.O.B. – tikrai išplės jūsų akiratį http://pravdu.ru/lessons/petrov/ Tai 30 val. video paskaitos, bet bent įvadinę paskaitą iš dviejų dalių turėtumėte pamatyti… Sėkmės.

  13. Ar galėtų autorius įvardinti,- kas gi ta TIKROJI LAISVĖ* jo manymu yra. Kažkodėl man ši frazė straipsnio kontekste nuskambėjo nepaprastai gyvuliškai. Ar tai nepriklausomybė nuo materialaus turto? Jei taip, ar tai nepriklausomybė nuo fiziologinių poreikių, ir kada galima nubrėžti ribą, tarp būtino materialaus turto gerbūviui ir prabangos? O gal tai socialinė laisvė leidžianti bet kada atsiskirti ir prisijungti prie bendruomenės?

  14. Tai gal tau ir gyvenimo tikslą pasakyti tavo? Gal pamaitinti? Blyn, žmonės, atsibuskite. Tokia savoka, kaip laisvė yra kiekvieno individualus dalykas. Gal vienam laisvė yra keliauti, gal kitam mylėti, o trečiam save realizuoti. Tai ant tiek slydi sąvoka (vėlgi kabinėjimaisi), kad nėra atsakymo į šį klausimą.

    Dabar dar turėtų atsirasti gudročius, kuris pasakys, kad yra ir laisvės žudyti kitus. Nepradėkim į tokias lankas tik eiti?

    Eh…

  15. Aha. Tai gal galėtum pasakyti kurias iš tavo minėtų laisvių demokratija paveržia?

  16. Kokia demokratija? :) Vėl čia viskas priklauso nuo to, kaip interpretuosi žodį “demokratija”. Straipsnyje kalbėjau apie tai, kad žmogus realiai neturi pasirinkimo. Jam suteikiama iliuzija, kad jis gali rinktis, kai toli gražu to nėra. Manai, renkiesi kokį maistą, rūbą ar namą perkiesi? Tikrai ne. Perki tai ko iš tavęs tikimasi. Reklama, produkcijos pasiūla, “įvairovė” – tai tik keletas veiksnių nulemiančių tavo pasirinkimą, kuris iš esmės ir nėra tavo pasirinkimas. Žinoma, čia labai primityvus pavyzdys, bet iš dalies iliustruoja mano teiginį. Paimkime mano minėtą savirealizaciją. Kaip manai, ar šiomis dienomis tu gali save pilnai realizuoti, kai trečdalį gyvenimo pramiegi, trečdalį pradirbi, likusį trečdalį praleidi patenkindamas savo pirminius poreikius. Tai kurgi laikas savirealizacijai? Aš jo nematau. Tai kaip išvis įmanoma savirealizacija? Jei tu kiekvieną rytą turi keltis ir eiti kažkam dirbti. Arba dar blogiau, turi verslą, kuriam turi skirti ne 8h per dieną, o 16h. O 30 metų sulaukęs, jau turi galvą, pilną žilų plaukų. Taip ir pragyveni savo tą trumpą gyvenimėlį, nesupratęs, ką tu išties norėtum veikti ir kur save realizuoti. Tik labai mažai daliai žmonių pavyksta tą padaryti, ir tai, prieš tai įveikus krūvas kliūčių.

    Šiaip nėra lengva apibrėžti laisvę, nes šių dienų visuomenė yra visiška priešingybė laisvei. Ir todėl žmogaus mąstymas yra paremtas klaidingais įsitikinimais, kad laisvė, tai galimybė dirbti kitą darbą, pirkti kitokį rūbą. Taip nėra. Mūsų tikrosios vertybės yra užgoštos elementaraus turto ir valdžios siekimo, kurie yra neatskiriami vienas nuo kito. Ir jei šiandien pabandysi bent kiek į šoną nueiti, būsi sukramtytas ir išspjautas.

    Zeitgeist ir Veneros idėjos iš esmės neigia šių dienų visuomenę ir jos pažiūras. Todėl daugumai yra beprotiškai sunku išlipti iš šių dienų sampratų ir pabandyti įsivaizduoti kitą pasaulį. Mūsų smegenėlės prigrūstos paikų dalykų, kurie yra laikomi siekiamybėmis, tačiau realiai iš jų naudos pačiam žmogui nėra.

    Štai tau mano asmeninė laisvės samprata mano gyvenime:
    1. Atsikėlus ryte, ne į darbą eiti, o daryti ką tik sugalvoji (ir patikėk manim, tai ne drybsojimas prie TV).
    2. Vakare užmigti be streso, ir negalvoti apie tai, kaip rytojui reikės uždirbti duonos gabalui.
    3. Nebūti niekieno vadovaujamam ir nurodinėjamam.
    4. Turėti galimybė gyventi, taip kaip norisi (neturtine prasme).

    Tikiu, kad pasakysi, jog ir šiomis dienomis tai įmanoma. Tereikia pinigų :) Norėčiau pamatyti, kaip tu juos įgytum nelipdamas kitiems per galvas, negaišdamas pusę savo gyvenimo jų gavimui ar nevogdamas. Labai retam taip išeina.

    O Zeitgeist’as ir Venera siūlo unikalų sprendimo būdą – technologijas, kurios leistų ne vienetams gyventi taip kaip norisi, o visiems. Utopija? Nematau aš jos čia. Nes pirmas momentas yra tai, kad jei viskas pradėtų važiuoti, galutinis rezultatas tikrai būtų kitoks negu dabar yra piešiamas. Nes viskas kinta ir nėra nieko absoliutaus. Pasakyk man, kas mums trukdo įgyvendinti energetikos planą, kurio tikslas būtų padaryti energiją jei ne visiškai nemokamą, tai bent kainuojančia dešimtį kartų pigiau nei dabar? Technologijos tam yra. Investicijos irgi atsirastų, jei tai būtų tautos sprendimas. Ale, yra norinčių, kad taip nebūtų, geriau mokėsim po pusantro lito, negu padarysim protingą sprendimą.

    Tai va tiek apie tai. Tiesa, yra ir kita demokratijos termino interpretacija – tai rinkimų teisė. Apie čia jau atskira tema :)

    P.S. Jei nesitiki, kad dabartinė visuomenė – tai Žemės pulinys. Susitinkam, pavedžiosiu ir parodysiu, kokiame mes pasaulyje gyvename.

  17. Na kažkas panašaus į atsakymą šį kartą. Tačiau, jei naudoji savo tekstuose laisvai interpretuojamas klišes, netūžk, kad žmonėms jos kliūna.

    Manau savo rašiniais tu konkrečiai kreipiesi į nemastančius žmones, bet nebandai pabudinti jų mąstymo, naudodamas neapibrėžtas sąvokas, ne, galbūt netgi geriau reikėtų sakyti neapibrėždamas sąvokų reikšmės tekstuose. Pats puikiai žinai, kaip lengvai galima juos sudirbti. Manau tai yra esminė tavo, ir daugumos tokių dostojevskio nano-napoleonais save laikančių klaida preechinant. Trumpai – Tu dėstai mintis lyg tai būtų faktai, tačiau tai tik tėra tavo nuomonė. O aš asmeniškai, jei mes kalbame demokratiją pasiūlyčiau atskirti ją nuo jūsų sukurtos simbiozės su visuomene. Taip tai yra visuomenės valdymo forma, tačiau ne visuomenės raidos, kultūros, ir gyvenimo būdas.

  18. O dėl Veneros ambicijų, ir vietų, kuriose jos kertasi su zeitgeistu,- taip, būtinai radęs laiko parašysiu publikaciją.

  19. na ir po velniu, kad zmones atsiprasant tokie buki nebutu ir neuzdavinetu klausimu o kodel? o kaip? ir normaliai pagalvoje visi pradetu veikti, mes jau rytoj turetume laisve gyvenimui….tokie zmones tik stabdo ir patys uzstoja demokratija musu pasaulyje ir trukdo tiems kurie nori laisves, o kai MES! ta laisve pasieksime jie dekos kad tai buvo padaryta….susimastykite pagaliau…man tik 17 o as visiskai suprantu esancia padeti pasaulyje…tikekit ir viskas pavyks

  20. Zinote kas parodaksaliausia, cia susirenka zmones (na zeitgeist tikintieji, tame tarpe ir as) kurie i pasauli ziuri daug daug placiau, supranta daug daug daugiau negu gal but tie, kurie mums gadina gyvenima, aiksina kaip reik gyventi, ir ta mazuma Mus visus valdo. Sita mazuma (zeigeist zmoniu) persvertu ta valdanciaja mazuma ir turi realu sansa itikinti ta kvaila banda begtu ne paskui ozi, o begti gal but i kita puse. Tas nera taip nerealu.
    Tad platinkite sia ideja gal but nepaversti zeme rojumi, bet bent ishsilaisvinti is tos apgaulingos vergoves…
    parodykite filmus tevams, vaikams, draugams. Tegu galvoja ka nori, svarbu didetu zeigeist zmoniu kiekis, ir jie galu gale sugebetu persverti tuos kurie dabar valdo avinu banda.

  21. cia lygybe sakykim teisinga bet ja galima taikyti eiliniams normaliems zmonems bet kiek daug yra zmoniu kurie niekam nevergauja gyvena laisvi gauna visus materialinius dalykus uz dyka nes tuos popierelius (pinigus) gauna uz dyka tai ju negalime vadinti vergais tad tuomet mes juos pavadinome nusikalteliais, banditais, vagiais
    zinoma pasakysite kad juos sugauna ir uzdaro i kaleima bet ar ten jie ne uz dyka vel viska gauna?
    zinoma pagalvosite apie mirties bausme bet parasti vagiai ju negauna
    ir beabejo jei paliesime grupuotes tai jose jau tapati vergove vienas valdo kiti klauso ir gauna popiereliu uz kuriuos jau kuriasi savo gyvenima

  22. zinot ka manau: beveik bet kokia santvarka yra gera, jei tik zmones yra saziningi nuosirdus ir supratingi, nesavanaudziai. Taip deja nera todel visada atsiranda “protignu”, kurie naudojasi sietema ir isnaudoja kitus.

  23. Andriau V. sakai, kad taip įsivaizduoji savo laisvę.
    “1. Atsikėlus ryte, ne į darbą eiti, o daryti ką tik sugalvoji (ir patikėk manim, tai ne drybsojimas prie TV).
    2. Vakare užmigti be streso, ir negalvoti apie tai, kaip rytojui reikės uždirbti duonos gabalui.
    3. Nebūti niekieno vadovaujamam ir nurodinėjamam.
    4. Turėti galimybė gyventi, taip kaip norisi (neturtine prasme).”
    Bet žmonėm, be viso to, reikia ir maitintis, reikia įvairių daiktų ir t.t., bet iš kur visa tai turėsim, jeigu niekas nedirbs? Taipogi manau, kad darbas ugdo, tobulina asmenybę, ypač jeigu darbas “prie širdies”. Bet nepamiršk, kad be darbo turim ir laisvo laiko, deja vieni daugiau kiti mažiau.
    Apskritai, sutinku su tavo idėjom, bet manau, kad visiškai darbo atsisakyt neįimanoma ir nereikia.
    p.s. Po sunkaus darbo, kaip smagu atsipūsti ir daryti ką tik nori :) O jeigu visąlaik tik ir darysi ką nori, tai teiks mažiau malonumo…

  24. “Bet žmonėm, be viso to, reikia ir maitintis, reikia įvairių daiktų ir t.t., bet iš kur visa tai turėsim, jeigu niekas nedirbs? Taipogi manau, kad darbas ugdo, tobulina asmenybę, ypač jeigu darbas “prie širdies”. Bet nepamiršk, kad be darbo turim ir laisvo laiko, deja vieni daugiau kiti mažiau.
    Apskritai, sutinku su tavo idėjom, bet manau, kad visiškai darbo atsisakyt neįimanoma ir nereikia.
    p.s. Po sunkaus darbo, kaip smagu atsipūsti ir daryti ką tik nori :) O jeigu visąlaik tik ir darysi ką nori, tai teiks mažiau malonumo…”

    Taip, žmonėms reikia maitintis, reikia įvairių daiktų, tai todėl būk malonus ir IŠSIAUGINK MAISTĄ PATS, PASIDARYK PATS TUOS DAIKTUS, o jei nemoki, tai gali maistą mainyti į tuos daiktus.

  25. Deja net ir Zeitgeist karalystėje vergoves išvengti nepavyks. Kodėl? Karalius bus šioje karalystėje, tas pats, kaip ir demokratijoje, tik gal vasalų mažiau, ar net tiek pat tik jie kitokie. Prieš peikdami pamąstykime. Laisvė veikti, bus bet ji tik iliuzija, nes mes privalėsime gyventi bendruomėneje. Pažvelkime į projektą “Venera”. Resursai bus efektyviai panaudojami, bet tam reikės infrastruktūros, kuri priklausys kiek mes atitolsime nuo esamų sistemų. Tačiau mes vienaip ar kitaip būsime priklausomi nuo visuomenės. Bet tai nėra trūkumas, kaip norėta pavaizduoti. Jei visuomenė vergovė tai laisvėje žmogus negali nieko pasiekti, paradoksalu, bet tokia išvada išplaukia, jei imsime, kad demokratija vergovė. Iš tikrųjų yra kitaip, šie santykiai sudėtingesni, bet mes iš esmės vergaujame visuomenės interesams, kurie dažnai išreiškiami per kapitalizmą. Tiesa ta kad vasalai (kapitalistai) nėra monolitas, jie konkuruodami vienas kitą veikią, kaip ir visuomenė, viską suprimityvinti iki vergovės ir vaikiško pavyzdžio nereikėtų, nors esmė panaši. Bet Zeitgeist ir yra vergavimas visuomenei, bet be pinigų, taip pat su laisvės iliuzija, bet žinoma geresnis už šiuolaikinę demokratiją. Demokratija = vergovė – karalius + sudėtingi santykiai tarp karalių + monetarizmas. Judėjimo sistema = Demokratija – monetarizmas – sudėtingi santykiai tarp karalių + sudėtinga visuomenės santvarka = vergovė + sudėtinga visuomenės santvarka – karalius. Taigi zetgeist judėjimas yra vergovė, bet vergovė gerąja prasme. Prisipažinkime atvirai gyventi ir kurti reikės, nes tingėti negalėsime ir dažnai ne sau bet visuomenei, reikės glaudžios integracijos, o ne laisvės, jei jos prasmė sutampa su autoriaus siūlyta prasme.