Kadaise laukinis žmogus dalijosi su miško gyvūnais tuo, ką suteikia gamta. Vėliau jis ėmė medžioti, o galiausiai auginti savo žemės ūkį. Nuo tada tenka gintis nuo gyvūnų, kad šie nesikėsintų į mūsų auginamas kultūras, tam padeda ir repelentai, ir pesticidai, ir įvairios užtvaros ar net protingos nuo gyvūnų ir žvėrių apsisaugoti padedančios sistemos.
Apsisaugoti padeda repelentai
Dabar labai populiari priemonė – repelentai nuo zveriu. Paprastas baltas skystis, pagamintas iš esmės iš avies taukų, išpurškiamas laukuose, kur nenorima, kad gyvūnai ėstų. Pavyzdžiui, rapsų laukų kraštai. Gyvūnai paprastai nesibrauna į lauko vidurį, todėl daugiausia purškiami patys kraštai.
Stirnos ir kiti raguočiai
Kas mėgsta graužti jaunus, žalius, šviežius pasėlius? Stirnos, elniai, retomis progomis ir briedis išlįs iš miško parupšnoti. Šie taikūs raguoti gyvūnai visada buvo augalus mintantys miško gyvūnai. Taigi, šalia miško banguojantys rapsų ar kitokie laukai – tarsi pavasarį išdygęs desertas, patiektas kaip tik per žiemą išbadėjusiems gyvūnams.
Kiškiai
Skeltalūpiai kiškiai mėgsta graužti tokį derlių, kuriam reikia panaudoti savo aštrių dantukų jėgą. Tad čia repelentai naudingi tuomet, kada yra išpurškiamas arba nutepamas medelio kamienas ir kamienai. Tuomet galima sakyti, kad pavyko apsisaugoti nuo kiškelių dantų. Tačiau miestuose gyvenantiems žmonėms rečiau prireikia kažkokios panašios apsaugos, kadangi pas juos zuikiai į svečius tiesiog neužsuka.
Vabzdžiai
Patys nemaloniausi maisto vagys – vabzdžiai. Jie mūsų vadinami kenkėjais, nekelia mums jokio pasigėrėjimo ir jaučiame jiems prigimtinį šleikštulį. Tad vabzdžius ne kažkaip nubaidome ar nuvejame, o tiesiog visada naikiname – suteikiame jiems sąlygas arba mūsų ūkiuose išvis neapsilankyti, arba apsilankius iškart numirti.
Nuo miško žvėrių visuomet tekdavo saugotis
Net ir tada, kai neegzistavo repelentai ir kai nebuvo taip gerai išvystytos masinio saugojimosi nuo žvėrių sistemos, nuo žvėrių pasisaugoti visgi tikrai tekdavo. Apie tai mums juk pasakoja ir tautosaka – pasakos. Tarkime, visos tos pasakos, kuriose lapė arba vilkas, vienas kitą bandydami pergudrauti, ateina į pas žmones į ūkius ir pavagia: kiaušinius, vištelę, gaidelį. Kiti gudrūs gyvūnai ateina ir pavagia jau ir nuimtą derlių, lapės, vilkai išpjauna ir oželius, ir aveles, ir triušius, ir kitus silpnus ūkyje esančius gyvūnus. Pelės ir žiurkės sugeba sugraužti grūdus, bulves ir kitą sandėliuose esantį derlių. Tad kova su gamta civilizacijoje yra tikrai ne naujas dalykas, o vis dar išlikęs iš senesnių laikų.